blykst

aš nieko nematau. nieko negirdžiu. bet tai dar nereiškia, kad esu tuščias žmogus. o lipnus miestas rangosi mano kūnu ir atiminėja tyro oro gurkšnius. dabar aš tiesiog ilsiuosi. sėdžiu balkone. klausau Janis ir daugiau nieko neveikiu. ir šitas tuštumos pripildytas blogas kartais tampa tokiu paviršutinišku dalyku. bet kaip man nusispjaut. nes. nu. rimtai.
ir linkėjimai J., kad ji visada, apie viską ir visur.
ir ryt I. atvažiuoja.
ir kiek daug dar čia raidžių galiu prirašyti....
.
o, ar girdi,
dangus man sakė, kad šiąnakt žaibuos!