-

-

2011 m. rugpjūčio 20 d., šeštadienis

aš - visada.
tu - kažkada.
mes - niekada.

-


kai norisi šalia tavęs ištylėti tūkstančius minučių.
pasitaiko, kad žodžiai būna ypatingai beprasmiai, nes tu ne čia. o aš ne ten. nes TU...
ir vis dar skauda man tu.
o skruostą glosto tik pagalvė.

2011 m. rugpjūčio 18 d., ketvirtadienis

minčių daugiau nei žodžių

išvykimai. kiekvieną sykį vis kažin kokie. vis skirtingi. tai linksmi it fejerverkai, ir ilgai laukti tarsi miniatiūrinės svajonės, ir slogūs, lyg sugadintas rytas per anksti nubudus. Ir vakar buvo dar vienas. Anksti nutrauktas sapnas pavadinimu vasara, anksti sukrautas lagaminas pavadinimu savo svoriu aš nutrauksiu tau rankas ir viskas ten palikta dar taip nerūpestingai ir smagiai. Bet tikrai nesumeluosiu sakydama, kad visi rūpesčiai, kurie mane čia pasitiko man patinka. Viskas vietoj ir laiku. Viskas smagu ir jau laiko patikrinta. Vasaros darbotvarkė lyg stygos, o man patinka.
Bet... per daug arti širdies dar vasaros naktys, kurias išgyvenau. Neramios, aikštingos ir jautrios. Svaigios, kankinančios ir juoku aidinčios. Kai neblaivias paslaptis pasičiumpa Nemuno srovė, o viltis išgraibsto tekanti saulė. Kai saulę sutinki su visais ir nesvarbu kur, nes visur smagu. Ir vainikai nupinti. Ir supynės išjudintos. Žolės išsėdėtos. Lietus surinktas. Ir vietos aplankytos. Žmonės apkabinti. Rasa išbraidyta. Daug kas pasakyta. Daug kas nutylėta. Nes kartais taip nutinka, kad kuo aikštingesnis ir triukšmingesnis žmogus esi, tuo prasčiau jausmus moki reikšti. Kad ir kaip jautru retkarčiais būna, per mažai žodžių ištari, jog suprastų tie, kuriems reikia. Ir čia tai jau mano bėda.
Ir tikrai, vasara dar spardosi, tik jau ne tam krašte aš pati sparnus pakėlusi esu. 
Sveika sugrįžusi į 14 aukštą, Rasa. Iki, vasaros neatsakingume. 
Aš daug keistų draugų turiu ir būtent todėl juos labai myliu.

O kur dar vienas opus klausimas, verdantis savuose kraštuose. Kiek metų prireiks, kad jį išspręsčiau. Nors ką čia. Viena to niekada nepadarysiu. Ir ne todėl, kad būčiau silpna. Aš juk nesu tokia! [???] ---

žmonės šypsosi, kartais taip būna ir gerai, kad taip būna.
ar meilė ir neapykanta nėra vienas ir tas pats?
kiek bendro turi aistra ir moralinis skausmas?
ar  galima sapnus vadinti moderniais ir išėjusiais iš mados?
ar pienas tikrai padeda nuo nemigos?
*
*
*
labanakt.


2011 m. rugpjūčio 10 d., trečiadienis

2011 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienis

2011 m. rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis

viskas vis dar sukasi keistomis mintimis galvoje, cirkuliuoja kūne ir keistai veikia mane.
ir aš suvokiu, kad vargu ar įmanoma, kad būtų kitaip. O taip juk ir gerai. Tikrai. 
O dabar ir vėl čia. Tyliai. Ramiai. Bet niekada viskas nebūna taip ramiai, kaip norėčiau. O gal nenoriu.[?!] 
sugrįžus džiugina savi veidai ir moko gyventi naujos/išgyventos klaidos, nes - 
I don't care if it hurts!!!!