vidury vasaros

dar viena savaite sutrumpėjo vasara, kiekvieną sekmadienį vis stipresnį kvapą skleidžia mėtos. galvoj ežiukai žaidžia ir kartais bado aplinkinius. vijokliai vis nuožmiau pinasi ir glaudžiasi prie senų namų. o čia toks tvirtas ir konkretus vidurvasaris. nežinau kodėl, bet visada mėgstu simbolinius skaičius, laikmečius, net daiktus, o ir prasmes mėgstu pati susigalvoti. tikrai nežinau kodėl, bet man patinka. geras dalykas ta fantazija. sekmadienis visada nusidažo kiek kitokiomis spalvomis. na, taip, kiekviena savaitės diena turi savo spalvą - pirmadienis visada tik mėlynas ir ne kitoks, kaip ir šeštadienis - geltonas. o su sekmadieniu visados kiek kitaip. jis neturi vienos ir konkrečios spalvos. jis pats siaubingai nepastovus. jis priklausomas nuo vietų, nuo metų laikų... nežinau ar taip yra iš tiesų, bet man rodos, kad sekmadienis labiau pastelinis ir švelnus būna tuomet, kai temsta vėlai. nežinau kokios tai sąsajos, bet man taip atrodo. kartais ir tų sąsajų nesinori ieškoti. tiesiog pakanka to, ką turi ir tuo mėgaujiesi.
dabar turiu tokią nelengvą ir darbingą liepą. bet kiek daug aš turėsi rugpjūtį!
o dabar dar pagalvojau - kaip lengva būtų rašyti šiandienos datą. na, ateini į banką, pildai dokumentus ir rašai - vidurvasaris.