nr.30

...įžūlumo tampomas kūnas persiplėšia pusiau ir metasi kairėn, paskui dešinėn...aplink gausu žmonių, bet niekas nemato to, kas vyksta iš tiesų. priešais jų akis tik bevardis kūnas, tąsomas protu nesuvokiamų traukulių. ir visi žmonės, kaip ir tas kūnas, dar nežino, kad jis pateko į stebėtinai dusinančią situaciją. bet niekam to kūno nereikia, nes melas ir šiek tiek dirbtinis intelektas, it pūliuojanti žaizda, vis dar verčiasi lauk. žmonės nesuvokia kas vyksta,  bet jie mažai jaudinasi dėl to, kadangi gyvenimas turi ypatingai gerą bruožą - cirkuliuoti, turėti tam tikras karmas ir grįžtamąją ryšį. o kūnas vis dar mėtosi kairėn ir dešinėn. psichodelinių vaizdų ir seksualinių fantazijų kamuojamos jo smegenys pagaliau perdegė ir viskas stojasi ypatingai šviesia pabaiga - baltos spalvos kambarys, šviesūs drabužiai ir begalinė laisvė - be jokių įsipareigojimų ir be jokių kančių kalbėti ką nori. lyg musei uždarytai į stiklainį, daužytis į sienas. šviesas šviesias, it vandens nuplikytas, sienas. ir rankos nutirps, nes jų pozicija ilgai bus kiek kitokia, nei įprastai. tada bus kiek keista, nes kūnas negalės išeiti į lauką. ir ne dėl to, kad niekas jo neišleis. čia nuolatos lyja, o kūnas negalės paimti skėčio. dėl visko kalta rankų pozicija. ir kūnas nustos būti įžūlus. jis valys savo žaizdas. to nuolatinio savimi nepasitikėjimo ir ypatingai juokinga maskuote slepiamas žaizdas. niekas neateis pažiūrėti, nes arogancija visuomet žmones įskaudina taip, jog sugrįžti jie nenori. gali būti, kad kūnas įgaus vardą. ne, niekas jam neduos kalendoriuje apibrėžto vardo. jis gali būti  pavadintas net ir bendriniu daiktavardžiu,  gal numeriu, o gal kuria nors abėcėlės raide. taip kūnas vaikščios mirštančio miestelio gatvėmis ir jam dar ilgai rodysis, kad jis - tai ta prakeikta musė, uždaryta stiklainy. ir niekada nesinešios skėčio, nes nesuvoks, kad jau gali laikyti jį rankose. o viskas, viskas, tekės įprasta vaga - žmonės mylės ir bučiuosis, pyksis ir skaudins vieni kitus, tuomet taikysis ir atleis, nes jie nepanašūs į tą bevardį ir keturlypį kūną. o jis vis vaikščios ir nesinešios skėčio, nes taip jam ir reikia.... [-]

o jeigu trumpai ir kalbant apie save, tai gyvenimas yra gražus, kai nebelieka laiko galvoti. kai į plaukus įsipina vasara ir suvoki kaip smagu yra savaitgaliauti ne tik Nemuno pakrantėse, bet ir su šeima. milžiniškas pliusas šiam savaitgaliui. ir dar, esu tikrai jautrus žmogus, dažnai gaila būna gyvenimo nuskriaustų žmonių. bet dabartinė situacija yra per daug juokinga, kad būtų liūdna ir gaila. nu tikrai, nuoširdžiai juokinga. ir dar - labai džiugu, kad aš pati išmokau vaikščioti vandens paviršiumi ir neįkišti kojos kur nereikia. ramu.ramu.ramu. kalbėti yra labai sveika. o arogantiškų kompleksų kamuojami žmonės, kartais turėtų susimąstyti. jeigu ne apie liūdną jų poziciją dabar, tai bent jau apie tikrai vienišą ateitį. ir dar... nemėgstančius manęs - prašom atsistot ir išeit. nes mane mylinčių yra daug, o kitų man nereikia. ir... apkalbos taip pat yra labai gėdingas dalykas (ypač, kai taip elgiasi net ne moterys)

darant išvadas pasakysiu tiek -

ir dar:

"I feel it in my fingers,/ I feel it in my toes/ Love is all around me/ And so the feeling grows"

mėgstu pildyti blog'ą sekmadieniais. jeigu kam nors juokinga net ir tai, tai tegu drugeliai jums apšika galvas, nes gyvenimas nuostabus!

;>