žiemomis labai mėgstu aliejinių kreidelių kvapą, mėgstu išsitept akvarele, mėgstu ledukų, atsimušančių į stiklinę, garsą, mėgstu pasislėpti bent kelias dienas, mėgstu poeziją, mėgstu pasiilgti, svajoti, žinoti... ai, dar mėgstu gražias dainas, geras grupes, naujus albumus atrasti... ir šitas vėjas nupūtė Kalėdas ir jeigu ne vis dar spindinti eglutė ar kalnai saldumynų, rodytųsi, kad jų visai nė nebuvo. o sveikinti, dovanoti ir apsikabinti visada buvo ir bus malonu!


patirčių, susitikimų, pasimatymų 'prieš', 'per', 'po' tiek daug, kad nors kibirais semk!

myliu visus, o gulinčių nespardau, nors kartais verta bent jau pasijuokti su jais ar iš jų.

tyliai laukiant fejerverkų, kelionių, miestų ir šypsenų...-

akvarelės vonios,

plunksnos mirkomos į tušą.

pirštai glamonėja teptukus-
tarsi tavo kūnu-
slysta potėpiai liekni.

jaunojo kūrėjo
tylios pauzės
gimdo
dūmų kamuolius ore.

plyšta...
popieriaus...
...skeveldros.

prisipažinimai pačiai sau

šešis šimtus dienų,
nepastatytų pilių pamatuose guliu.
oro balionai, dangų suplėšę,
kyla aukštyn,
Beatričė juos kviečia...

rūko nudraskytas rytas,
sieloj audžia nuodėmių gijas.
nemigos išprievartautos akys
miesto dulkėse ieško tik tavęs.

ties skaistykla užstrigus kankinuos:
tavo dienos šviesesnės nei mano-
mano naktys tamsesnės nei tavo.

išaušta dar vienas baltas rytas,
iš lūpų sklinda malda-

šeši šimtai pirma diena...

nesuvokiamos kelionės. skipinami darbai, pažadai. mintys. vėjai pučiantys kiaurai. žygdarbiai ir paslydimai. ilgesys, raižantis visą kūną. ir netikėti alaus bokalai ir ilgi pokalbiai (ačiū D.!).
o šiaip reikia kelti tostus už sniegą. už šaltį. už pūgą. už žmones. už naivų tikėjimą, kad viskas, kas čia vyksta tai - žygis link laimės.
ir dar daina. nes yra žmonių, kuriems uždėčiau ausines ir liepčiau paklausyti.

pirmasis apie 22 žiemą

smilkalų ir žvakių aukurai,
šalia -
arbatos gėrimo ceremonijos.
viskas mėlynuoja sniege.
mažos švieselės,
taikiai mirga vakarėjančiuose
languose;
primena tavo vienatvės rūkus,
tavo vienatvės giesmes.
traukinio bėgiais,
troleibusų karoliais,
varveklių spindėjime
tu ateini...
lieji advento vainikų
vašką,
mano kojos limpa,
klimpsta,
mėlsta.
buvo verta -
sniegas atnešė išganymą,
praėjusio sezono agoniją,
tikėjimą.

traukinio bėgiais,
troleibusų karoliais,
varveklių spindėjime,
be advento žvakių,
be vaško,
tu išeini.
plevėsuoja raudoni kaspinai...

netikėtai įsijungiančių dainų inspiruotas įrašas

Kalėdinių žiburėlių, rytinės-popietinės kavos, susitikimų, lempučių kabinimo, praktikos, susitaikymo metas. Ir visko būtent tiek, kad kašikais nešk. kai po savaitės praleistos ramybėj-ramybėj čia sugrįžau, tai į galvą stipriai trenkė Kalėdinė nuotaika. Tokia dar neužpildyta, su daug laisvės mano mintims ir improvizacijoms. O ir ta praktika tokia pati - su daug laisvės. ir mintimis, 'o gal visai ir įdomu'. O visa kita - tai tokia vakarėlių-pasimatymų-pokalbių virtinė, kuri panašu taip ir tęsis iki pat fejerverkais nuspalvintos nakties (o gal ir ilgiau, jeigu sesija rankų nesuriš). kažkaip labai daug norėjosi papasakoti, kai pradėjau rašyti šitą įrašą, o dabar taip aptingau, kad jokios temos liesti nesinori. dar tokia-kažkokia daina čia netikėtai įsijungė -

- kažkaip moteriškais šeštadieniais šokti ant lovų, netikėtai į miestus išeiti, tinkanti.

nors norėjau papasakoti istoriją apie šią - 

kai (beveik?) girti, su senu draugu šokat, abejotinų žvilgsnių sekami, ir jis kalba... sąmonės srautas sukasi ir lenda į mano ausis. kai jis sako, kad "visi tiki laime, o kodėl? mes labai silpni, kad ir kiek sykių gynėm savo tvirtybę..." paskui grįžti į namus, darsyk įsijungi šitą dainą ir abejoji visais kada nors ištartais žodžiais. ne kitų. o savo. kad ir kiek bėgame nuo savo abejonių jos visuomet bus įsikibusius bent į vieną iš venų, kol galiausiai pradurs ir atskies kraują, maišysis su juo, keisis vietomis... 

et, bet čia kelių savaičių senumo istorija, todėl dabar galvoj ne tai.

dabar - žiburėliai (įvairiausi-visokiausi: ir Kalėdiniai, ir tie spindintys ant eglučių, ir langus puošiantys, ir širdį)

Romas Daugirdas rašė: "Užkims erotiški pavasariai", o kol dar neužkimo ir kol dar ne pavasariai, tai gyvenkim erotiškoj žiemoj, su nežinia kodėl, keistų asociacijų apipintomis dainomis - 

---