kojos mėtų vonelėje. šalia du puodai šaltos arbatos. dar viena savaitė prieš akis. cha! vos kelių dienų darbo savaitė! ir dabar ta 14 aukšto pirtis! tas savaitgalis ir visos tos savaitės... jos skrieja it viena diena ir kartais net nesuspėju suvokti kada aušta ir kada leidžiasi saulė. vienintelis laiką matuojantis ir bent kažkiek prie realybės prilaikantis dalykas yra darbas. ne, aš nesakau, kad visa kita, kas vyksta yra kažin kokios perkeltinės prasmės, tiesiog kartais pradedu galvoti apie tai, kad visko vyksta tiek daug. Kad ir kokia nelengva ši vasara būtų, bet kol kas viskas vyksta pagal planą. Ir darbai, ir draugai, ir naktys, ir alus, ir muzika... ir kartais tiesiog pakanka pagauti kontaktą ir šyptelėti šitam nuostabiam vyriškiui - likimui! Ir visa praėjusi savaitė, kai nuovargio buvo tiek, jog kojos linko tikrąja to žodžio prasme, bet nepaisant to, vis tiek visko pilna. Kartais galvoju, kad jie visi susidarė slaptą mano lankymo planą, kad nei dienos nepraleisčiau viena, o jeigu taip nutinka, tai tiesiog miegu sau ramiai ir ilgai. ir tos naktys, praleistos kažkur, bet tikrai ne su bet kuo, ir rytai... sekmadienio rytai nevieniši. sekmadienio popietės netuščios, kai lauke valgai blynus su uogiene ir tauziji vasariškus dalykus.
labai nerišliai. labai dar reikia laiko, kad susigulėtų. susigulės, pažadu. dabar tikrai žinau, kad ir džiaugsmo sakiniai ne visada lengvai susilipdo.
o dabar šypsokimės ir pirmyn, nes daug šypsenų dalinsim šią savaitę!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą