lullaby

apie dangų, kurio neuždengia
lietūs, iškritę nesikalbėjimo
audrose.
apie miškus,
kurie dar tik sodinami,
kad kažkada išmintume
juose savus takus.

apie aistras, atremtas į pagalvių kampus
ir krentančius likimus,
atsispindinčius žvaigždėse,
kai visi juos
skaičiuoja
rugpjūčio naktim.

apie tave, su mažo vaiko šypsena,
darant mažus nusikaltimus.
apie mane, su kaprizų kaspinais,
supintomis kasomis.

apie vyno butelius,
gulančius parduotuvių lentynose,
nes dar ne kartą
reiks taikytis
ir baustis
atsuktomis nugaromis.

apie tai,
kas nesusidėvi, bet
privalo būti sinchroniškai
paliečiama, kad būtų šilta visada.

kosmoso mitai

Iškritę į nežinią,

papuolėm į kosmosą.

žvaigždžių dulkėse atsispyrę,

patys tapom mitais.

pasileidom į

Odisėjo keliones,

Heraklio žygius,

nemariame Olimpe atsisėdom.

Išėję ir pakilę,

pelenus perbraukėm

auksiniais sparnais.

ir -

skrendam gražiausiais peizažais.

plyšauja vėjai plaukuos,

laukuose skamba

pavieniai,

padrikų,

nuskriaustų gyvenimo

ar kitų

numarintų

širdžių,

žmonių žodžiai -

negirdim.

Planetose

maišomės ir mes.

planetose dažnai plyšta

paklodės

ir kartais dūžta veidrodžiai.

planetose skamba

tikiu. 

planetose ir kosmoso dulkėse,

kurias maišom su pelenais,

o juose kadaise sudegė

ir niekada neatgims -

bijau.

Šaltis kausto

bundantį miestą,

kurio viename iš atomų

miegi ir tu.

vėsiose antklodėse

guli svetimi kūnai,

o mintys -

lyg pegasai,

gimsta neužrašytomis dainomis

nesurinktais romanais

ir kyla.

laikomės,

nes skristi gali tik dviese -

liečiant kūną,

bučiuojant akiduobes

ir

nubundant kosmoso kelionėse.

labas rytas, skrendam.

2016 01 05, 04:07

https://www.youtube.com/watch?v=RvloMFBffn4