-

-

2011 m. balandžio 21 d., ketvirtadienis

2011 m. balandžio 19 d., antradienis

the energies and the bodies and the hearts and the souls and the time and the minds...
*
*
*
ir dar viena keista diena.
labai.
perskaičiau knygą.
dedu sau pliusą.

2011 m. balandžio 18 d., pirmadienis

"Meilė, galvojo ji, turi atsirasti ūmai, su žaibais ir perkūnais, nukristi kaip uraganas iš dangaus, supurtyti visą būvį, sumaigyti valias kaip lapus ir įstumti širdis į prarają. Ji nežinojo, kad ant plokščių namų stogų lietus daro ežerus, kai nutekamieji vamzdžiai užsikemša, ir taip, nenujausdama pavojaus, gyveno tol, kol staiga sienoje prasivėrė plyšys."
Gustave Flaubert "Madame Bovary"


2011 m. balandžio 17 d., sekmadienis


keistų dienų. keisti vakarai.
keistų rytų. keista saulė.
atostogos savaip veikia.
ir gerai.
gerai, kad taip veikia.
tuštuma.
barkšt. barkšt. barkšt.


kažkaip prisiminiau. visai neseniai - kelios savaitės ar daugų daugiausiai mėnuo atgal. Buvau universitete ir tyliai tyliai sugalvojau, kad neisiu į akademinį rašymą. nuėjau į SA. pasisukiojau ten ir išlindau laukan į Arkadų kiemelį. stovėjau ten kaip visada ir veikiau tą patį, kaip ir įprastai. galų gale, kai jau buvau pasiruošusi viešai bėgti iš paskaitos aš suvokiau, kad visas tas minutes, kol turėjau malonų užsiėmimą aš nei sykio nesujudėjau daugiau nei to reikalavo mano mašinalūs veiksmai. Akys buvo nukrypę į vartus, už kurių Skapo gatvė. ne. aš spoksojau ne į juos. mano akys sekė maišelį. paprastą, vėjo gainiojamą maišelį. Jergutėliau. Lietuviškos grožybės.

2011 m. balandžio 14 d., ketvirtadienis

kartais tiesiog per daug tuščia. visko tiek daug, kad klimpsti į tą tuštumą. viskas taip seklu. klampu. apsidairyt nepavyksta. širdis neleidžia. o čia visi. ir viskas taip tuščia, kad net skauda. griaudžia. ėda. maudžia. ir nesupranti kas darosi. neišgėręs nesuprasi? tikriausiai. o kai nenori? tada būna kitaip. išeini į balkoną. įsijungi dainą ir kvėpuoji saule. ir negaliu daug rašyti. labai norėčiau pavasariui šypsotis, o ne raukytis.

2011 m. balandžio 11 d., pirmadienis

2011 m. balandžio 10 d., sekmadienis

o kas gi kitas šypsosis už tave? būk laimingas. mylėk saulę. piktnaudžiauk vėju. nusipirk vyno ir... šypsokis. džiaukis. mėgaukis. čia kažkaip kitaip ir būti negali. uždek degtuką. vieną. antrą. trečią. nepasisekė? mėgink. bent vienas bus tikrai laimingas. gyvenime taip būna, kad ne vieną reikia išbandyti, jog atrastum tą, kurio liepsna tave žavi, jaudina ir lūpų kampučius kelia aukštyn. taip būna, kad ir kur keliautum, vis atrandi senų, sudegusių degtukų. ir velniop juos. VELNIOP! nes dėžutėje daug naujų. Atėjo laikas. Dabar.

2011 m. balandžio 8 d., penktadienis

- O! Tu čia!
- aha.
- ilgai?
- neseniai atėjau. pabūsiu.
- prisėsiu. gerai?
- sėsk. o tavo draugai?
- ai, jiems ir be manęs smagu.
- jo...
- o žinai ką... man vis dar skauda.
- kodėl tu man tai sakai?
- nes noriu, kad žinotum.
- man neįdomu. gersi viskį?
- ne. man vyno.
- nekenčiu, kai tu geri vyną! pasidarai bjauria kale. žudai visus žvilgsniu. smaugi mane savo erotiškai žaibuojančiomis akimis. ir kažin ką padarai, kad nusitempi mane ten pat! nekenčiu, nes kai tu geri vyną, mūsų rytai būtinai prasideda kartu. aš nemėgstu tų rytų, kai tu vaikštai nuoga po savo namus ir šoki gamindama kavą. aš nekenčiu savęs, kai pabundu tavo pataluose. nekenčiu, kai tu rūkai atsirėmusi į mano petį. padėk tą vyną!
- tu supranti kaip skaudini dabar mane? Ir kodėl tu spaudi mano riešą?
- nes man neskauda dabar. man tiesiog šlykštu bus jeigu tu gersi vyną, nes aš puikiai žinau kuo tai baigsis.
- aš nesu kalė. pas kalę tas pats vyras negrįžta tiek kartų, kiek sykių tu buvai apkabinęs mane. nesakau, kad tu blogas. bet...
- na, sakyk! Sakyk, kad aš galvijas. sakyk, kad aš toks! man visiškai neįdomi tavo nuomonė.
- supratau. iki.
- kur tu?
- į namus. 
- būsi viena?
- taip. būsiu viena ir nesijausiu kale.
- palauk. gal tada einam pas tave?
- ne. kam tau ir vėl žadinti savo sąžinę rytojaus rytą? tu pasilik. iki.
*
*
*
- aš padarysiu kavos! ei, žinai šią dainą?!  Ji tokia nuostabi, kad negaliu nustygti vietoje, kai ją girdžiu.
(ji šoka)
 mielasis, kodėl man vakar leidai šitiek vyno išgeri. baisiai galvą skauda... Kurią valanda mes išėjome iš baro?
- nežinau.
- oi, kaip man patinka šokti ryte! 
- aš jau eisiu.
- o tai kava? 
- išgersiu mieste.
- o tai gal ir aš galiu eiti su tavimi? nueitume į parodą. Pameni, vakar kalbėjome apie ją?
- Sudie.
*
*
*
*
*
- o tu čia!
[...]
dar nesuprantu kas čia vyksta, bet jau bijau.

po naktų

po tokių naktų supranti, kad nė velnio tu nenori, jog sugrįžtų dienos. tos tokios. tokios, pritvinkusios rutinos, kasdieniškų klausimų, nuobodžių baimių, komforto ir visko, kas taip nuobodu. įprasta. va taip. viskas bėgo ir prabėgo. kaip minėjau sukosi, sukosi, sukosi ir ĮSUKO. giliai. su požeminiais kanalais. požeminiais slėniais. niekam nematomomis salelėmis. sustojimais. atokvėpiais. ir tai - nuostabu.
ir vis gi. niekada nesakyk niekada. nes taip jau nutinka, kad kai pasižadi sau kažin ką, tai būtinai sulūžta visi prisiekinėjimai. ir ką aš noriu pasakyti tuo? noriu pasakyti tik tiek, kad tai nuostabu. nuostabu kartais apgauti save. išsisukti, praslysti ir sužaisti. ir žaidimai, ir džiaugsmai, ir veiksmai, ir viskaaaaas.

aš tokia tuščiai pilna.
aš tokia keistai keista, kad galų gale pradedu suvokti viso to priežastį. reikia pamiegoti. o kad naktys nesibaigtų, reikia tiesiog bėgti pirmyn ir kartais palaukti saulėtekio. va taip.
labanakt. išsivalau smegenis. ryt bus kiek kitaip. nors norėčiau, kad viskas liktų taip pat. bet gi laikas nestovi vietoje. nors... gal ir nėra tai jau taip blogai.
*

2011 m. balandžio 4 d., pirmadienis


kai kankina naktys. o sąžinę graužia knygos. norėčiau turėti laiko, kad galėčiau pasvajoti.

2011 m. balandžio 3 d., sekmadienis



wait a minute.wait a minute.
*
būna visaip. labai įvairiai. spalvotai ir nykiai. saulėtai ir lietingai. būna kažkaip keistai, kad net nežinai kaip visa tai apibūdinti. bet kam to reikia? po galais! niiiieeeeeeekaaaaaam. juolab, man.
va.
ir srovė pagauna. įtraukia į verpetą ir suka.. sukaaaaa... SUUUUUKAAAAA.... vis dar. ir dar suks. nes visko TIEK ir TIEK.
taigi. o kol kas. ramiai.
geriu kavą su XIII amžiaus šaltiniais. paskui su jais gersiu arbatą. valgysiu avižinę košę. o kad sąžinė negraužtų, paslėpsiu stalčiuje, kai žiūrėsiu serialą. paslėpsiu ne košę, o šaltinius. savaime suprantama, gi.
taigi. pėdinu iš čia.
*
jau tikrai. tik dar kai kas -
I can't live with or without you!