--

ir mano naktys niekuomet nesibaigia.
life is too short. (acoustic)
*

VYRAS: Norėčiau, kad tu man būtum durys. 

Bijojau, jog nesugebėsiu surasti durų. Nieko nebemačiau, tik pilkumą. Tai prarasto laiko

spalva, bet ne dulkės, ne dulkės... 

MOTERIS: The Doors, sako jinai.

(Sigitas Parulskis "Nesibaigianti vienatvė dviems")

*

dažniausiai, kad išeitum reikia ne vienas duris atidaryti.

aš tavo kava, kai su pienu geri.
<....>
naktinis drugelis, svečių kambary.
<...>

- Tu ateitum. Tavo vėsios rankos
glostytų man degančias akis.
Tu ateitum. Būtų vakaras. Ir skambant
varpui, pro plačiai atvertą langą
mes žiūrėtume, kaip artinas naktis- -
(Henrikas Nagys)

yes. i can.

kiti pasauliai prasideda už 100km

ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.ramuma.

<...>

PAVĖSYJE KAUKAZO SLYVŲ, DAUGIAU NORĖČIAU PASLAPČIŲ!!!

po langu žydi alyvos. girdžiu kaip auga gėlės ir ką kalba paukščiai. tamsa pulsuoja iš lauko. čia labai ramu. čia nėra trijų tipų labirintų. tiesa, detektyvų pasitaiko.

bet ir jie ne tokie.

čia kažkaip kitaip.

kartais ir skaudžiau.

ten užsimiršti. 

galų gale,  vėl pasiilgsti. ir sugrįžti.

vargu ar kiekvieną sykį žengi į tą patį rugių lauką. ir ne visada pagauni spurdantį paukštį. 

keistumynai. 

raganų šokiai

sveikas, lietingasis vyriški - savaitgali!

Tau raganos šoka ritualinius šokius. Bučiuoja tave degančiomis lūpomis. Magiškai murkia ausin. Tuomet blizgina šluotas ir galiausiai skrenda ant kalno, renka žoles. Kad burtų. Kerėtų. Ir jos nebijo savo teismo ir mėgaujasi savąja prigimtimi. Klastūnės. Žaviosios moterys. Klostuotais sijonais jos verčiasi kūliais nuo kalno. Ir išsipina ilgus savo plaukus...

Ei, lietingasis savaitgali,

Patinki tu man toks. Tikrai, nuoširdžiai tau sakau. Kad ir kaip mėgčiau stebėti saulėlydžius iš savo ramaus slėnio, bet  karts nuo karto man patinka pilkoji ramybė. Mėgstu ramiai sūpuotis mintyse su nedorėliu lietum. Dykumų juk nereikia. Kad ir kaip bebūtų. Nuo dykumų gelia. Jos ardo. Rėžia. O vėtros pripila smėlio akyse. O tada negerai. Tada reikia gėlos. Tada reikia jausmo. Jausmo, kai jauti, jog ir vėl švaru... Iš pradžių. Ratu. Užburtu. Raganų šokis. Ir vėl. Girdi? Ir tam tikrai nebūtina ieškoti kažin kokio švento kalno. Retsykiais... 

 Ir dar kai kada pakanka smilkalo gūsio, alyvos šakelės... Kai tiek kvapų! O kai visi jie gydo! Jungia. Ir tada... - pilnatvė. Alfa ir Omega. Daugiau ar mažiau. Kvapai/kvepalai? visaip! Po tokių knygų, tokios mintys. O šiurpuliukai vis dar čia. Šiurena. Vaidenasi. Smelkias vidun...

Ir galiausiai, vienatvės neskauda. Kartais būna gerai ir taip. Ir smilkalas. Ir lietus. Ir vėjas. Ir muzika.

Ir pilna. pilna. pilna. 

*
*
*
mažieji pabėgimai.
trumpučiai sustojimai.
ir nesvarbu, nes galva pilna. ne kažin kokia kiaurymė visgi čia.
>>
"Raganauju –
ir ką kitą galėčiau veikti savaitgalį,
kai saulė nusileidžia,
kai pajuosta rožė,
kai delčia įsipjauna delne ir negyja?"
[Liūnė Sutema]
>>
kas būna, kai delčia įpjauna? O jei širdin? Ir tada vėl dykuma... Vėl lietūs... Vėl taip pat? Nereikia!
Gerai gi raganauti. Ir šokiai ritualiniai ar ne. Ant kalno ar ne. Vis tiek!
Mėgstu tave, lietingasis savaitgalis ir nesvarbu ragana aš ar ne...

kartais suprantu, kad nors tu ką... yra žmonių, kurių niekada neištrinsi iš širdies. 

.

rimai. eilės. pjesės. dramos.

knygos. lapai. aplankai.

romanai. (literatūriniai!!!). arbata. kava. balkonas. 

naktis. diena. naktis.

o visi normalūs taip negyvena. (?)

ir tikrai. darbai neužmuša minčių. *gyvybingos gyvatės.

kad saulė 

ramiai. 

ramiai. ramiai. 

skverbtųsi į mūsų ląsteles. 

šiandien taip. jau gana tvankiai.

.

.

.

prisigėrus ievų kvapo.

 empirinės patirtys.  

>>

uogienę valgyti žymiai skaniau, kai stovi balkone ir bendrauji su pavasariu.

"-Aš skelbiu rytojaus tiesas.

-Man labiau patinka šios dienos suklydimai."

[O. Wilde "Doriano Grėjaus portretas"]

kaip žiūri, taip ir matai. 

arba ---

kai nežinai kur žiūrėti - užsimerk.

ir šiaip, jeigu pavasaris bado akis, užsidaryk langus.

>

bet, žmonės, eikim į gatves!

*

*

*

EIKIM! prašau.

*
nereikia jaustis svetimu. tada ir metamorfozės mielesnės ištiks. pažadu. savu kailiu patyriau, nes kišenėj nesinešioju asilo odos, kuri traukiasi ir veda beprotybės link.
*

"Įsimylėjusi jaunuolį, puodžiaus Dibutado duktė durklu išbraižė ant sienos jo profilį. Pamatęs piešinį, tėvas išrado graikų vazų ornamentikos stilių. Visa ko pagrindas yra meilė" (Albert Camus/ Užrašų knygelės I)


ir tikrai taip. ir nereikia čia nieko planuot. galvot. tikėtis. viskas savaime.
švaru.

lifte sutikau gražų ir iškalbų vaikiną. paklausiau garsiai muzikos. aš jau teisingam kely.

bet tai aš tiek gerų emocijų parsivežiau... ir taip norėčiau jas papasakoti, bet negaliu. nu negaliu. nes toks šūdadienis, kad net liūdna, jog žmonės mato mane tokią. ko man trūksta? ar kažko per daug? kai praeis, parašysiu. viską.