niekas

naktimis tu pini mano plaukus,
o aš tyliai kuriu tau eiles.
vieną naktį gimdysiu
harmoniją,
tu tylėsi...
ar girdi?
mes skandinam tiesas.

išėjau,
nes tu - mažas žmogus,
tyliai durys girgždėjo,
žmonės meilę žadėjo.
ir girdėjau kaip klykė
piktybės ir skausmo nugludinti
žvilgsniai.

begalybėse bėga -
niekada...
niekada...
sustabdyk!

čia - įskaudintos lūpos,
beprasmybių džiaugsmai.
pievoj mylisi hipiai,
o aš kvėpuoju lėtai.

niekada...
niekada...
sustabdyk!

sveiko proto likučiai tyliai skęsta laike.
ar sulauksi manęs šiam ligotam mieste?

[kai neužmiegi, nes jau viską atsiskaitai, o dėstytojui tokių tuštumų neparašysi]

labai daug minčių.labai daug minčių.labai daug minčių.
nėra laiko kada parašyti viską, kol kas palieku galvoje. o didžiausias džiaugsmas - prieš 5 minutes išsiunčiau paskutinį rašto darbą. tirli pirli. vasara. teoriškai.
ir dar. labai svarbu.--- mėgstu susitaikyti su žmonėmis. kad ir po 2 metų nekalbėjimo. labai smagu. ir be jokių kitokių interpretacijų. turėti draugų nėra baisu, baisu yra kitų žmonių fantazijos.

nežinau kuriuo metu tiksliai prasidėjo šis juokingas ir ypač keistomis sadomazochistinėmis bei intelektualiomis frazėmis suteptas žaidimas, bet jis nesustabdomas. jis užgaulus ir tam tikra prasme kankinantis. ir baisiausia šio žaidmo dalis, pasąmonėje glūdinčios priklausomybės, kad ir kaip žmonės nenorėtų to pripažinti, bet jos yra. kažkur ten. giliai. ir vieną dieną būtinai pradės lipti lauk, kaip visai neseniai tai pradėjo daryti mano protiniai dantys.

labanakt---

pasiilgau neįpareigojančio rašymo.

daug skirtingos muzikos klausau, bet mokytis geriausiai sekasi su šia -

kažkada esu skaičiusi, kad net psichologai yra įrodę, jog Vivaldis padeda mokytis. pamėginau. o klaidų metodo nebuvo. tai ir praktikuoju jau kelis metus.
šeštadienis.
nupinkit vainiką Jonams!
ir... liepkit man išlipti iš lovos. nors ne. nereikia.
mr. K.* gali būti patvarkytas ir jaukiame mano guolyje.
______________________________________________________________
*mr. K. - mano kursinis, kurį gimdau jau seniai ir ilgai. sekmadienį bus cezario pjūvis. ir tada jau viskas.

buvau daug parašiusi ir ką tik viską ištryniau, nes nusprendžiau, kad po dviejų savaičių tylos nereikia nieko abstraktaus. nereikia ir nieko konkretaus. tereikia viską apibendrinti. viduje.

sekmadieniais byrančios mintys

dabar aš vėl išvažiuosiu. tokia tikra ir rami. viskas juda į priekį - rašau, ką reikia ir ko nereikia. skaitau, ko nereikia. mano gyvenime visa šūsnis nuostabių žmonių. nepaisant to, kad kartais aš visų jų nekenčiu, bet vis tiek visus myliu. mano kambary kvepia jazminai. man patinka čia gulėt ant grindų arba naktimis vėpsot pro langą. pasiilgstu savo kambario. pasiilgstu ir gėlių, po mano langu žydinčių. pasiilgstu upių ir naktų, kažkur lauke praleistų. kai lyja ant galvos, kojos permirksta ir tai tampa visiškai nesvarbu. pasiilgstu klajojimų, betikslių, bet juokingų. neblaivių ir juoku nudažytų. kai ryte prabundi ir šypsaisi, kai iš rankinės kitą dieną trauki nuvytusius jazminus, ar daiktus, kurie nežinia kaip galėjo atsirasti. prieš akis dar viena sunki savaitė, bet paskui juk savaitgalis. ne, aš negalvoju ir negyvenu kaip ta pelytė, ratelį sukdama. bet juk kiekvienam gyvenime reikia atsparos taškų. ir jie teigiami, glostantys savimeilę, skatinantys tobulėti. gyvenime atsiradus daugiau veiksmo nei buvo prieš tai, retkarčiais darosi baisu, kad kažko nespėsiu... sapnuoju dėstytojus, jų priekaištus, neišlaikytus egzaminus. man reikia vasaros. ne, ne miego, ne drybsojimo, jo pakanka savaitgaliais. man reikia švarių smegenų, kitų knygų, kitos aplinkos. nors ne, fakultete smagu. nežinau kam ir kodėl dabar rašau šiuos dalykus. kartais tiesiog reikia to ir nieko negaliu padaryti. milijonai tokių lapelių mėtosi stalčiuose ir aš puikiai suvokiu kokie jie beprasmiški, nors tai nieko nekeičia.
Paskutinėmis dienomis daug ir stipriai galvoju apie dramaturgijos atsiskaitymą. sunkiai rinkausi pjesę. vieną išsirinkau, palyginimui reikėjo dar vienos. pagaliau, po ilgų ieškojimų atradau. Škėma "Trys apie traukinį" - triptikas be tikros fabulos, bet skaitytojo sąmonėje išsitęsiantis į vieną istoriją, kupiną trauminių patirčių bei herojaus luošo gyvenimo. Ir čia, it viršūnė - trečioji dalis - pjesė "Šventoji Inga". Nepatiko man ji, kai kažkada pirmą kartą skaičiau, o šią savaitę gula giliai ir interpretacija liejasi worde laisvai, nes man visuomet yra įdomu analizuoti veikėjų santykius. Antroji -  Jean-Paul Sartre UŽSKLĘSTOS DURYS, dar nebaigiau skaityti, pakeliui į Vilnių sudorosiu, kol kas įdomu, intriguoja. Nors po šio kurso, turbūt prireiks laiko, ko vėl pradėsiu dramas skaityti, ta prasme - ne skaityti, bet  s k a i t y t i. nes aš visada viską suprantu kitaip nei reikia. kaip jau ne vienas dėstytojas sakęs - per stipriai visus kūrinius perleidžiu per save. dar metus kaip nors atlaikysiu, o vėliau, galėsiu asmeniškose interpretacijose skendėti.
daug tuščių žodžių. bet kiek daug tokių tuščių mes pasakome dar tuštesniems žmonėms... ir ta kalba tuomet skamba it tuščio kibiro barškėjimas, ir tu barški, barški, barški, o kitam būna nė motais, bet kas sakė, kad blogai tau pačiam? nėra blogai, o jeigu kažas ne taip, tai kartais užtenka pavėjui prie upės išsirėkt ir būna gerai. kartais pakanka su kuo nors susipykti ir tada vėl labai lengva palieka. kartais pakanka tyliai pykti ant ko nors.

---------------------------------------

GARSENAS. Taip ir maniau. Kam miegoti? Ilgainiui jus apima snaudulys. Jaučiate, kaip limpa akys, bet kam tau miegas? Išsitiesiat ant sofos, ir štiš!.. miegai išsilaksto. Pasitrini akis, atsikeli, ir vėl viskas iš pradžių.
KAMBARINIS. Jūs toks romantiškas!
GARSENAS. Nutilkit. Aš nedejuoju ir nešūkauju, o žiūriu tiesai į akis. Nenoriu, kad mane užkluptų iš pasalų. Romantiškas? Vadinasi, čia neima miegas. Tikrai. Kam miegoti, jei neima miegas? Puiku. Palaukit... Palaukit: kodėl taip sunku? Kodėl taip nežmoniškai sunku? Žinau – tai gyvenimas be pauzių.
KAMBARINIS. Kokių pauzių?
GARSENAS (mėgdžioja). Kokių pauzių? (Įtariai) Pažiūrėkit į mane. Taip ir maniau! Štai kodėl jūsų žvilgsnis toks nepakenčiamas, vulgariai įkyrus. Po šimts pypkių, jie atrofavosi.
KAMBARINIS. Apie ką jus čia kalbat?
GARSENAS. Apie jūsų vokus. O mes mirksim. Tai vadinasi mirksėjimu. Švysteli juodas žaibas, uždanga nusileidžia ir vėl pakyla – pauzė baigėsi. Akys sudrėksta, pasaulis išnyksta. Jūs nežinote, kaip atgaivina tos keturi tūkstančiai poilsio akimirkų per valandą. Keturi tūkstančiai akimirkų užmaršties. Ir kai aš sakau keturi tūkstančiai...Tai gyvensiu be vokų? Nevaidinkit kvailio. Be vokų, be miego – ar ne vis tiek. Aš niekados nebemiegosiu... Bet kaip iškęsiu save patį? Pabandykite, na pasistenkite suprasti: matote, aš mėgstu tyčiotis ir... esu pratęs tyčiotis pats iš savęs. Bet aš... aš negaliu tyčiotis iš savęs be paliovos tenai atvangą suteikdavo naktys. Aš miegodavau. Tyru vaiko miegu. Tai buvo tarsi atpildas. Sapnuodavau paprastus sapnus. Didelę pievą... Pievą, ir tiek. Sapnuodavau, kad braidau po ją. Dabar diena?
KAMBARINIS. Puikiai matote – dega šviesa.

(Jean-Paul Sartre "UŽSKLĘSTOS DURYS")

--------------------------------------------------------------------
reikia mylėti sekmadienius, nes jie jaukūs ir naują savaitę žadantys.

nes tik čia taip skaniai kvepia patalynė. tik čia taip skanu gerti arbatą, kai už lango jaukiai švinta ir čiulba paukščiai. ir viskas taip švaru ir ramu tik čia. ypatingai tuomet, kai pasikalbi su V arba P, o dūšioj viskas susidėlioja į savo vietas ir pradedi džiaugtis, jog tokių draugų turi.

miau. miau. miau.
egzaminai patvarkyti! po tokios dienos kaip vakar, buvo įmanoma ir iš troleibuso neišlipti, kai ant nugaros toną sverianti kuprinė, o galvoje besipinantys latviški sakiniai ir sovietų užgniaužtos lietuvių literatūros ypatybės.
o dabar dar keli 'rašinėliai'. (bet čia tik bonusas)...;D
o visa kita - naujos erdvės.
miau.miau.miau.

aš stipri. manęs nenugalės nei du egzaminai rytoj, nei bjauriausias pasaulyje peršalimas. ne.ne.ne.

poPavasariai

gyvenime būna labai šviesios naktys...
būna. būna ir tamsių, bet ne dabar.
šiuo metu, kai juokingasis ir šiaip ypatingai arogantiškas pavasaris baigėsi... ir tuo metu, kai jie su vasara glamžėsi mėnesienoje, aš stovėdama balkone su suktine lūpose, klausiau Bob Dylan ir tariausi pati su savimi, kad šį kartą vasara bus puiki. paktas sudarytas. nėra kur pasitraukti.
o dabar plaunu teptukus ir laukiu M. žinutės, kad jau laukia apačioje!