apie dangų, kurio neuždengia
lietūs, iškritę nesikalbėjimo
audrose.
apie miškus,
kurie dar tik sodinami,
kad kažkada išmintume
juose savus takus.
apie aistras, atremtas į pagalvių kampus
ir krentančius likimus,
atsispindinčius žvaigždėse,
kai visi juos
skaičiuoja
rugpjūčio naktim.
apie tave, su mažo vaiko šypsena,
darant mažus nusikaltimus.
apie mane, su kaprizų kaspinais,
supintomis kasomis.
apie vyno butelius,
gulančius parduotuvių lentynose,
nes dar ne kartą
reiks taikytis
ir baustis
atsuktomis nugaromis.
apie tai,
kas nesusidėvi, bet
privalo būti sinchroniškai
paliečiama, kad būtų šilta visada.
