ant pievelės valgai pomidorus ir kalbi apie tai, kad baisiausias studijų metas yra dabar. vakarais geri rabarbarų kompotą ir po valandos užmiegi. nugrimzti ten, kur redaguoji ir nekenti savęs dėl apgailėtinų tekstų. rytais svajoji, kad po geros savaitės nusipirksi kokosą ir gersi jo pieną. su gražiu šiaudeliu. akiniais nuo saulės. savo balkone. o šiandien visai produktyviai. devinta valanda įpusėjo ir dar neišnaudotas jėgų rezervas, todėl sėdim, dirbam, rašom, kaitinam kompiuterius ir plėšom knygų lapus. veidai darosi pažįstami, o stalai - nukrauti it namuose. šiandien labai kvepia. visur. ryte, kai dar tik buvo galima įtarti kaitrią dieną, prie bibliotekos pjovė žolę ir viduj nuo kvapo buvo žalia, žalia... gaiviai. ir kvepėjo rytu, kuris žada visus dienos darbus. dabar kvepia lietum, kuris niekaip nepasirodo ir dar tas cigarečių dūmų, žemai kabančių debesų, džiūvančios žolės kvapas... tas visas sumišęs kvapas primena, kad tokiu oru reiktų gerti alų. nežinau kodėl, bet čia toks prustiškas sprendimas, prisiminimas. ar tik keista inspiracija... pasiilgau upių, pasiilgau žydinčių žemuogių ir alyvų po savo langu. pasiilgau vakarais gulėti ant grindų ir užuosti skersvėjo kvapą. kai kūnu bėga šiurpulys, o tas tyras oras neleidžia atsistoti ir uždaryti langą. pasiilgau užmigti su žvakėmis ar žiūrėdama į Morrisono plakatą. pasiilgau, kad apkabintų kas nors prieš sapną. nes čia tiek visko, kad net vienos pagalvės lovoj būna per daug...pasiilgau kavą gerti lėtai, rytais, su filosofijom ir gyvenimo klausimais, kai balkone yra vietos ne vienam žmogui ir galvoje telpa ne viena mintis.
---
"Žmogus tėra indas, kuriame gali sutilpti tūkstančiai ego, tūkstančiai pavargėlių vidinių padarėlių. Žmogus tai kerštingai barškanti dėžutė, priglaudžianti tuos pavargėlius, kurie, beje tik apsimeta esą pavargėliai." (R. G.)
---
