didžioji savaitė

išeit į pilnatį ir užuost pavasarį. visai nesunku. nes užsimerki ir nematai to purvino, kaip stoties moteris, sniego. nematai. nes nešalta. ir nėra vėjo, varančio ašaras iš akių. nėra liūdno skausmo šitam ore. yra laukimas, gražių dienų ir karštų vakarų. lipnių vakarų. sulipdyti penkias eilutes, kol smilksta ir šypsotis. nes nesvarbu kur leidi atostogas, jos vis tiek atėjo. ir nesvarbu, kad ne taip, kaip prieš du metus, kai sėdėjom per tokias pačias atostogas balkone su plonais drabužiais ir kalbėjom, skaitėm nabokovą ir aptarinėjom. ir nesvarbu, kad dabar kambary liko tik vienaskaita, nes yra vilties parašyti kažkurią dalį. ir sekmadienio laukimas mane pirmą kartą toks aplanko. gal dėl to, kad tikrai buvimo šeimoj laukiu. nes reiks daug valgyt ir išgert stiklą skanaus ir gero gėrimo. šilumoj. kur tikrai pavasaris - namuose.