...tie, kurie būna šalia ir tu žinai, kad tai jie daro nuoširdžiai, nes viena ar kita prasme tave myli, mėgsta, turi apie ką kalbėti. o pažinti tai jau nėra sunku... tai toks ir yra atsakymas į klausimą, kurį man uždavė, kurio nepasakiau laiku ir ilgai galvojau ar tikrai yra, bet aš žinau, jau žinau, kad yra. taip, ilgai augintas, pagaliau užaugęs mano atsakymas.
po daug bokalų alaus, išgertų šeštadienio-sekmadienio naktį, po daug žodžių, gestų, žvilgsnių, nesąmonių, išprotėjimų... aš sėdžiu rami, rami, kaip kažin kas, geriu kolą iš savo naujo bokalo ir žinau, kad nėra dėl ko po audras blaškytis. nes jeigu norėčiau, galėčiau save kasdien įstumti į tokias situacijas, bet jau pakanka, kad karts nuo karto sapnuoju tornadus. ir bijau, nes visada viskas atrodo daug tikroviškiau nei aną kartą. ir sapne save įtikinėju, kad esu ragana, kad matau ateitį, kad žinojau, jog bus... būna baisu, bet jis dar nė sykio nepalietė manęs, tik prasisuko šalia. kartais ir kasdienybėje tik to ir reikia, kad prasisuktų tornadas šalia tavęs ir situacija atrodys visiškai kitokia. prasisuko. oi, kaip prasisuko...
o šiandien ieškau magistro studijų, nes šiandien po beveik kelių mėnesių vėl visai galvoju motyvuotai ir visai tikiu, kad parašysiu aš tą savo nesąmonę (t.y. nuostabų rašto darbą) ir, kad tai padarysiu šiemet, o ne po metų...ir visai noriu mokytis toliau. kad jau nesimėto pakampėse tokios nuotaikos dažnai, tai ir knisuosi po tinklalapius, ateitį man žadančius.
ir šiek tiek žodžių apie meilę. tą - tikrąją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą