po gero gyvenimo belieka vėl atsimerkti kasdieniams darbams

muzikos-šokių-alkoholio-naktų triptikas baigėsi. viskas. šiandien jau mėginu sugrįžti į normalų gyvenimą ir tęsti visus darbus. atvirai pasakysiu, kad labai liūdna, jog ir vėl pirmadienis, nes šitas savaitgalis lengvų lengviausiai patenka į geriausių savaitgalių penketuką.  a) išėjus per anksti iš baro, gauni baudą - snieguotą rytą... b) net ir viso pasaulio drėgmė nesutrukdytų čigoniškų pakratūškių paklausyt ir pagal jas nusišokt c) viso gyvenimo miegas neatpirktų FiDi. tai taip ir laikėmės šį savaitgalį. kartą per metus šaltam mūre pašokti yra būtina. pasistumdyti su fizikais, palinguoti, pasišypsoti, pastraksėti ir pirštų galiukus nušalti, kojas atmušti į scenos kraštą taip, kad liktų mėlynos ir dar visaip kaip susipažinti... čia taip labai trumpai, labai primityviai, bet jeigu jau pradėčiau viso savaitgalio istorijas pasakot, tai atskiras romanas būtų.

a) ketvirtadienis

b) penktadienis

c) šeštadienis

ir man tai jau nusibodo verkt ir laukt pavasario, kai norės, pats ateis ir tada gulėsim pievose, kaip katinai žiūrėsim į saulę, gersim vyną ir bus gražu. o šiaip savo pavasarinės dainos klausau jau gerą mėnesį, tam netrukdo net žieminiai batai. telieka dažytis lūpytes, sėst prie kompiuterio ir bendraut su savo metų vyru - G.