pirmadienį nieko ypatingo nenutiko. tiesiog baigėsi sesija. pirmadienį beveik alpau iš nuovargio. pirmadienį pradėjau žiūrėti serialą. beveik visą matytą, bet vis tiek ir vėl nuo pirmo sezono. su M.guodėmės, kad taip reikia, kad reikia poilsio smegenims. antradienį kaip tikra karalienė miegojau ilgai. paskui gėriau kavą. arbatą. vėl kavą. vakare išgėriau alaus. ne bokalą ir ne du. paskui vaikščiojau sniegu, prospektais, seniausiomis miesto gatvėmis, sukausi dūmų verpetuos, ėjau tiltais ir dar kartą tiltais, patiltėmis, rūsiais, pusnimis, paupiais...
nes jeigu net ir ne apie sesiją kalbant, bet kiekvieno normaliai funkcionuojančio žmogaus gyvenime ateina momentas, kai jis suvokia, kad ne visus dalykus išmintysi, kai kuriuos reikia nuplaut, pamest, pragert, išvaikščiot...čia galima vadinti taip, kaip kam patogiau ar gražiau.
---
atostogos tai toks metas, kai naktimis reikia žiūrėti pro langą, pasimesti filmuose ir serialuose, parašyti eilėraštį, piešti, nors vieną naktį nemiegoti, nes iki tol, kol švis, negali padėti knygos, dar reikia išgerti stiklą viskio...šypsotis tėvams, pusryčius paversti pietumis.
ir nieko naujo ar juolab keisto, ketvirta tokia žiema -
"Arbūzų cukruje viskas įvyko ir vyksta toliau, kaip ir mano gyvenimas vyksta arbūzų cukruje..."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą