Nr.5

jaukiau negu jauku... norėčiau, kad būtent taip ir būtų prasidėjusios mano atostogos, o ne pačioje pabaigoje pražydusios šiais pokalbiais ir saule. Visa diena šviesi ir pilna prisiminimų. Ir... mergaitiškas vakaras pas mane. Susitikom su M, K ir V. Kartais būni su žmonėmis ir net nesuvoki, kad taip ilgai jų nematei, nes jie visuomet lieka šalia - tavo mintyse. Ir pilnatis, neįprasta man - jauki. O jeigu tokiu metų laiku eini šalia upelio vidurnaktį, būtinai užuosi pavasarį ir išgirsi tirpstantį sniegą. (jėz, tikiuosi, kad kai pabusiu, lauke nebus balta...). Mėgstu Velykas ir savaitgalį prieš jas, nes daug darbų ir virtuvė kvepia. Mėgstu ir Velykų rytus, bet apie juos jau vėliau.

Savaitės pradžioje beveik klykti galėjau kaip noriu atgal į miestą, o dabar net gerklę užspaudžia, kai suvokiu, kad vos kelios dienos liko. Bet viskas keičiasi ir keičiasi. Jeigu ne atostogos, tai kuris nors savaitgalis būtinai atpūs mane čia, kur visada ramybė į kūną įauga. Ir būtinai, būtinai, būtinai, kai kitą kartą parvažiuosiu, bus galima naktis praleisti ant Nemuno kranto, negalvojant apie jokius plaučių uždegimus! Maždaug kur nors čia:

 sapnuokit zuikius, po žalią pievą lakstančius!