Nr.1

aš mėgstu įsiūbuoti beprasmybes nors ir žinau, kad kitaip jų ir neišpildysiu, kaip tik iššokdama lauk. Nors, nėra blogai. Viskas kiek kitaip, lyginant su 'kavos pertraukėlėmis'. 

žinau ir tai, kad egoistė esu.

nieko naujo!

kol kas trūksta tik išbėgimų į balkoną.

o atostogų laiką užpildau ne taip, kaip planavau. 

reikėtų vieną dieną pradėti tvarkytis gyvenimą, susijusį su mokslais, nes kol kas vis dar mieliau pati knygas rašyčiau, nei skaityčiau reikiamas. 

.

.

. 

ir kol kas galva dar išjungta. funkcionuoja tiek, kiek reikalauja akvarelė.

triptikos lipa laukan, po mano oda teka spalvos, o vietoj žodžių tik muzika plaukia į mane. 

jokių aliuzijų ar interpretacijų. tik intertekstai. jie... kartais... netikėtai... iššoka.

o kai pavasario pritrūksta, labai paprastai išsprendžiu šią problemą užsidarydama kelioms valandos virtuvėj -

turiu milijoną minučių, kad pabūčiau su savimi, kad bent šiek tiek užmirščiau dulkino miesto keliamas bėdas.

O jau nuo šiandien pradėjau spręsti ir šią problemą:

šiandieninis vėjas išpūtė visas mintis laukan. dabar ramu ir tuščia. jokių audrų nėra ir būti negali, nes...

dabar ilsiuosi, o po savaitės daug darbų manęs lauks, nors jau dabar norėčiau užsidaryti savo SA stalčiuje ir dėliotis idėjas! :)

kasdien vis labiau suvokiu, kad, po galais, ką aš veiksiu, kai nebeturėsiu pareigų?!

.

.

.

" Ne, ne žodis tuščias, o kas ir kaip juo pasakyta. Žodžiais parašyta ne tik Hamletas, bet ir Kaukolė žalsvame čemodane. Ne žodis kaltas, o tas, kurs jį vartoja. Esi tas, ką sakai. Esi tas, ką rašai. (Lukterėjęs) Taigi, jeigu parašai. Ir nekaltink žodžio, kai jo nerandi. (Patetiškai) Words, words, words! There is no greater pleasure for a writer than words. – Cha! Nebent tiktai tada, kai jie jau parašyti."
(Kostas Ostrauskas "Žodžiai, žodžiai, žodžiai...")

---

kol kas tiek.

nors naktis ilga!