Es gribu atiet! Įkvėpta latviešu valodas namų darbų, galiu pasakyti tik tiek.
Reikia judesio. Dar reikia saulės, miesto, žmonių ir kelionės kur nors toli. Ta proga, šiandien prisiminiau mano, M. ir A. susitarimą vasarą keliauti. kur nors, bet kur, kažkur. Galvoj žemėlapiai kaupiasi, gaublys sukasi...
---
trumpam buvo dingusi elektra, ta proga užsidegiau visas žvakes esančias mano kambaryje, pasirodo nemažai turiu, dabar taip ir sėdžiu, žaidžiu romantiką.
šiandien skaitydama savo konspektus, radau citatą iš Jono Meko dienoraščio:
"Man įdomu būtų žinoti, ką veiktų dvidešimto amžiaus žmogus rojuje, kokį aprašo senos knygos... [1944, gruodžio 26]"
ir tada ilgokai galvojau apie tai, kad tuo metu, kai tai parašė, J. M. buvo labai jaunas ir nei prie vargo, nei prie darbo nepratęs vaikinas, skindamasis kelią asmeninės laisvės link, kėlė tokius klausimus. Visuomenės ir moralės žaizdas jis pastebėjo būdamas beveik mano amžiaus. Galiausiai, Jonai, Jonai, kaip dabar, XXI amžiuje pats pakomentuotum savo mintį? Jau tada, pajutęs karo smūgius, jis rašė apie sudaiktėjusius ir ne tik psichologinėmis, bet ir fizinėmis naštomis apsikrovusius žmones, tai kokia gi tragedija dabar mus ištiko?
o kokias tragedijas sukuriame mes patys?
akivaizdu, nereikia šimtmečių, pakanka dešimtmečių, o kartais mėnesių, kad žmogus sugebėtų į klausimą atsakyti klausimu.
---
gal ir padrikai viskas čia atrodo, nors toli gražu, toli gražu...
---
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą