gyvenime visko tiek daug, nors jau visą savaitę kartoju, kad trūksta kažko. emocionaliai teigiamo. maloniai supurtančio.
netikėtai sprogusi vasara atima mano kūrybinį polėkį. jau visomis prasmėmis.
nesipildo sąsiuviniai, recenzijai rodos reikia cezario pjūvio. kursinis, it grūdas tyliai tūno po žeme. kiti rašto darbai dar net nesisuka mintyse.
šiltos naktys, pokalbių lavinos, balkonuose alus, kava ir arbata, šypsenos ir viskas čia, ko trūko man anksčiau.
Nes M., kuri daug juokiasi ir kalba, ir I., kuri laiku ir vietoj būna su manim!
jaučiu kaip stipriai prilipau šiame mieste. jaučiu, kaip reikia vis dar būti būtent čia.
nors kvepia jau namais.
o ten taip pat ramybė kūną, sielą, širdį glosto.
ir šiandieniniai Eduardo Mieželaičio posmai, ištraukti iš šiek tiek juokingų kontekstų, bet limpantys.

" Ir grįžau. Po daugybės dienų.
 Ir tyliu. Nieko tau nesakau.
 Prie ugnies drabužius džiovinu.
 Pypkę prikemšu. Ir užrūkau."




---


jaučiu, kad grįžau ten, kur pradėjau, taip džiaugsmą toliau auginu. Ir žuvys vėl plaukia tarp mano plaukų. pavasaris įsupa, įsupa...
nepaleidžia!

---
gyvenkit!