baigiasi

tuštuma. niekada nemaniau, kad taip jausiuosi šiuo metu. Ilgai laukta diena, kai jau nusikratau tokios atsakomybės ir daug kam atrodančių beprasmių darbų ir... liūdna. Nuoširdžiai liūdna. Iki pat tekančios saulės atšventus Naktų pabaigą. Išsišokus ant baro. Išsilaksčius per lietų. Ir patekus į ne vieną įtampos zoną. Vis savęs klausus. Aš bijau? Bet aš to niekada nedariau, tai kodėl nepabandžius?! Ir viskas... Vakarykštė diena visa išmiegota, beveik nieko negalvojant. Ir tik tada, kai paskambino P. iš visuotinio susirinkimo ir visi pradėjo ploti garsiai, garsiai, susigraudinau ir tada ilgai galvojau - o kas toliau?... Žmonės, kas toliau? Viskas, dabar lieka tik paskaitos, ir aš tik nuobodžių žmonių gyvenimo tempais suksiuosi?... Ach...dar vasara!
Visko galvoj pilna, o rodos, taip tuščia.
visur randu lapelių su nebaigtais eilėraščiais. o... kad aš taip kursinį rašyčiau, kaip juos.