visai smagiai pirmadienis prasidėjo, išties panašu į geros savaitės pradžią, kaip buvo žadėta. tikiuosi. ir visai lauk lenda mano šypsena pro pilkus, piktus, drėgnus debesis. visi daug ir piktai kalba apie rinkimus, politikus, elektrinę. internete mirgėte mirga įvairaus plauko komentarai, pikti ir nepasitenkinimo pilni straipsniai bei nuomonės. paskaitau ir aš. visai įdomu. tikrai. čia ir aš turiu savo nuomonę, beeet, kai visi kalba apie agurkėlius, aš noriu kalbėti apie literatūrą. daug skaitau paskutiniu metu. ir pagaliau, pagaliau, ketvirtame kurse pasiekiau tą lygį, kurio tikėjausi vos tik įstojusi. knygų sąrašas šiame semestre nėra gausus, tiesą sakant, jo net ir nėra. toks jausmas, kad šįkart gavome po baltą lapą ir patys galime susidaryti tą sąrašą. be abejonės, viskas, visur ir visada dabar sukasi aplink B. na ir gerai. dabar sau ramiausiai skaitau tai, kas man atrodo reikalinga tam mažyčiam rašto darbeliui. kartais pasirodo, kad tikrai nieko bendro nėra, bet bent jau literatūrą pati renkuosi. aha, Erlicką, Granauską, Aputį (ir vėl!!!) ir kitus padėjus į stalčių, ramiausia širdimi vartau Remarko "tris draugus". neįsivaizduoju kaip aš galėjau šios knygos anksčiau neperskaityti. nors, gal ir gerai. dabar tokia laiku ir vietoj, rodos, išlaukta, kaip ir kai kurie dabartiniai mano gyvenimo epizodai. aha, žinau, kad iš šios knygos traukiu gal ir ne pačius svarbiausius aspektus ir jeigu tai būtų kokio nors seminaro privalomoji literatūra, tai tikrai nieko nepasakyčiau apie ją. Kodėl? akivaizdu, nes šiuo metu toje knygoje man aktualu ne patys pirminiai dalykai. ai, bet čia jau tokia amžina amžiniausia mano problema - skaityti ir kiekviename kūrinyje rasti save. savo gyvenimą. savijautą. savo citatą. nežinau ar tai galima vadinti egoizmu, o gal kaip tik, tai yra koks nors literatūros suasmeninimas. nežinau. žinau tik tiek, kad filologyne tai ne visuomet yra gerai. o gal net ir niekada gerai nebūtų. nesvarbu. taigi, praėjusią savaitę Remarko knygoje perskaičiau štai ką: "žmogaus gyvenimas per ilgas meilei. Tiesiog per ilgas. <...> Meilė - nuostabus daiktas. Bet vienam kuriam visada atrodo, kad per ilgai užtrunka. O antrasis sėdi pastiręs ir spokso. Spokso kaip beprotis." Čia tokia labai remarkiškai-vyriška mintis. ir dabar nežinau ką apie ją galvoti. nes kai prieš savaitę ją užsirašiau, tai galvojau vienaip, dabar galvoju kitaip. tai geriau nieko nesakysiu. bet mintis verta dėmesio. verta diskusijos. verta ginčo. verta prieštaravimo arba pritarimo. gerai, bus apie ką galvoti prieš užmiegant. daug galvoju dabar. manau, kad visai sveika. tik svarbu, kad neskaudėtų nuo minčių. rodos, kad neskauda. kol kas ir svarstyklės veikia gerai. o šiaip, mintys ir išvados kol kas yra tokios, kad svarbiausia netapti valerijono lašais, o jeigu jau tokia padėtis susiklostė, tai bent jau širdies darbą gerinančių lašiukų vaidmenį perimti. viskas arba nieko. aš dar nežinau kas aš ir kas man.
gražios dienos---
šitas blogas gelbėja mane nuo nuobodaus ir betikslio konspektavimo.
p.s. -
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą