kartais biškį atsiranda problemų. kur? ai, mano galvoj. visiškai tik taip. kartais pati jų prisigalvoju arba susapnuoju, arba išsvajoju (visai neseniai įvyko nušvitimas ir suvokiau, jog prieš miegą, troleibuse, paskaitose aš ne tik analizuoju, galvoju, mąstau, bet ir svajoju. tiesą sakant, labai dėl to nudžiugau, nes maniau, kad tokį reikalą pamečiau maždaug 9 klasėj. tai dabar truputį neatsidžiaugiu ir mėgaujuosi svajojimais. tiesa, kaip galima pastebėti iš pirmų mano sakinių, ne visada teigiamais, nors... greičiau jau viskas, kas neigiama yra daugiau svarstymo padariniai). tai va, kartais taip nutinka ir net nei iš šio, nei iš to, kad ir pusė dienos su šypsena pravaikščiojus, vakare galiu šiek tiek susiraukti. o šiaip jau, viskas labai gražiai ir spalvotais rudeniniais lapais nubarstyta. mažyčiai ilgesiukai, dideli žingsniai į priekį, nes šitie metai yra būtent tokie, kai reikia visur drąsiai ir pirmyn, mėgautis, džiaugtis, užsimiršti... panašiai ir gyvenau šią savaitę, kai lipi per kelis barjerus ir darai tai, ko anksčiau neišdrįsdavai, apie ką pagalvodavai, bet pakakdavo tik nusijuokti ir tą mintį nustumdavai šalin. nu tikrai, visko labai daug. o šiaip tai turėjom smagią kelionę į Trakus.daug ką pamatėm, daug prakalbėjom, daug dainų išklausėm, kai kurias net po kelis sykius (ne todėl, kad kitų neturėjom, o todėl, kad labai gražios), galiausiai, ne vieną paskutinės sekundės šansą išnaudojom. ir dar kartą likimui ranką paspaudėm, nes viskas nutinka ir pakrypsta ta linkme, kuria ir turėtų krypti. taip, viskas gražu ir kartais šiek tiek neblaivu, bet toks jau tas gyvenimas!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą