diena-naktis

šiandieniniai atradimai:

žodžiai rieda, o žodžiai tik priedanga
o šešėliai pamišėliai klieda, ką
mums už nugarų šiugžda pelėda
išrašyta tuščiai, išplepėta

Vladas Braziūnas
autorius kažko nepasako


o čia pat. nežinau kodėl, bet tiesiog taip staiga... galvoje. POKŠT. ir paauglišką širdį raminusios eilės. Kaip dabar pamenu tą naktį, kai atradau šį eilėraštį - 

Žiaurus savižudis ruduo
Pravirkdo statulas taurias,
Ir teka ašarų vanduo
Į juodo marmuro taures.

O tu kaip aidas gyveni,
Kaip balsas, plaukiantis toli,
Tau atsispindi vandeny
Sraigių procesija tyli.

Pamėlynavęs nuo šalčio tolis,
Kaip miręs lapas nuraudęs molis.

Henrikas Radauskas

Parko ruduo

---
ir kad jau nuklydau kažkur praeitin... kad jau kamuoja keisti grįžimai - šiandien kompiutery atradau senų. labai senų. savo užrašų. paskaičiau... ir niekaip nesuprantu. visą vakarą galvoju. kodėl manyje tiek daug nihilizmo?
dabar jau viskas šviesu. bet paauglystė?.. O rodos, kad tiek daug šypsojausi.
akivaizdu, kai tik atsiranda vyras, taip ir susikremtu.


Iš praeties:


tik kiekvienas vakaras baigiasi kaip Sizifui. Rodos, jau užritinau savo tuštybės akmenį ir rytojus išauš kitoks nei visi kiti. Bet ne. Ir taip kiekvieną vidurnaktį vėl ir vėl tenka klajoti žodžiuose. Raidėse. Klaviatūroje. Ir kiekvieną rytą po nakties, persismelkusios tabako, prancūziškos muzikos ir kofeino, aš vėl ir vėl maišau kortas. Vėl ir vėl sudedu tau prieš pat nosį ir pradedu nuolatinį savo meilės žaidimą - atverstomis damomis, karaliais, valetais. O tu. .. tu nieko. Tu šypsaisi, kvatojiesi, braižai pirštus į prakeiktos gitaros stygas ir nė nesistengi pamatyti mano numestos kortų kaladės.  Savo saldžiomis lūpomis palieti arbatos puodelį, lengvabūdiškai meti keistuolišką žvilgsnį mano pusėn ir vėl lieku viena. Tada ir vėl maišau kortas, piešiu kvailus paveikslus, skandinuosi kavos puodeliuose, klajoju prancūziškos muzikos aiduose ir slepiuosi nuo žmonių. 

*

Tu kaip dilgėlė. Vos viskas nušvinta naujom spalvom, o tu ir vėl užaugi taip, kad paliestum mano širdį. skauda gi, po galais. Tu nelauk tos dienos. Aš vieną kartą, dievaži, pasiimsiu dalgį. Dievaži. (2008m.) 

*

VANDUO PASKĘSTA LIŪDESY,

DANGUS IŠTIRPS NUMIRUSIOJ DAINOJ.

IŠDUOTĄ SIELĄ PRIGLAUDŽIU PRIE LŪPŲ

TIKIU, KAD TAI BUS ŠYPSENA.

PASKAUSTA ŠIRDĮ SPALIO DARGANOJ

O TU - TARSI NUTRŪKUSI STYGA.

(2007 m.)

...

*

taip ir klajoja mano mintys - dienomis ieškau ateities, vakarais/naktimis mėgstu praeities vitražus.

taip ir mainosi viskas

ateitis-praeitis/

diena-naktis.

*