- O! Tu čia!

- aha.

- ilgai?

- neseniai atėjau. pabūsiu.

- prisėsiu. gerai?

- sėsk. o tavo draugai?

- ai, jiems ir be manęs smagu.

- jo...

- o žinai ką... man vis dar skauda.

- kodėl tu man tai sakai?

- nes noriu, kad žinotum.

- man neįdomu. gersi viskį?

- ne. man vyno.

- nekenčiu, kai tu geri vyną! pasidarai bjauria kale. žudai visus žvilgsniu. smaugi mane savo erotiškai žaibuojančiomis akimis. ir kažin ką padarai, kad nusitempi mane ten pat! nekenčiu, nes kai tu geri vyną, mūsų rytai būtinai prasideda kartu. aš nemėgstu tų rytų, kai tu vaikštai nuoga po savo namus ir šoki gamindama kavą. aš nekenčiu savęs, kai pabundu tavo pataluose. nekenčiu, kai tu rūkai atsirėmusi į mano petį. padėk tą vyną!

- tu supranti kaip skaudini dabar mane? Ir kodėl tu spaudi mano riešą?

- nes man neskauda dabar. man tiesiog šlykštu bus jeigu tu gersi vyną, nes aš puikiai žinau kuo tai baigsis.

- aš nesu kalė. pas kalę tas pats vyras negrįžta tiek kartų, kiek sykių tu buvai apkabinęs mane. nesakau, kad tu blogas. bet...

- na, sakyk! Sakyk, kad aš galvijas. sakyk, kad aš toks! man visiškai neįdomi tavo nuomonė.

- supratau. iki.
- kur tu?
- į namus. 

- būsi viena?

- taip. būsiu viena ir nesijausiu kale.

- palauk. gal tada einam pas tave?

- ne. kam tau ir vėl žadinti savo sąžinę rytojaus rytą? tu pasilik. iki.

*

*

*

- aš padarysiu kavos! ei, žinai šią dainą?!  Ji tokia nuostabi, kad negaliu nustygti vietoje, kai ją girdžiu.

(ji šoka)

 mielasis, kodėl man vakar leidai šitiek vyno išgeri. baisiai galvą skauda... Kurią valanda mes išėjome iš baro?

- nežinau.

- oi, kaip man patinka šokti ryte! 

- aš jau eisiu.

- o tai kava? 

- išgersiu mieste.

- o tai gal ir aš galiu eiti su tavimi? nueitume į parodą. Pameni, vakar kalbėjome apie ją?

- Sudie.

*

*

*

*

*

- o tu čia!

[...]