kažkaip prisiminiau. visai neseniai - kelios savaitės ar daugų daugiausiai mėnuo atgal. Buvau universitete ir tyliai tyliai sugalvojau, kad neisiu į akademinį rašymą. nuėjau į SA. pasisukiojau ten ir išlindau laukan į Arkadų kiemelį. stovėjau ten kaip visada ir veikiau tą patį, kaip ir įprastai. galų gale, kai jau buvau pasiruošusi viešai bėgti iš paskaitos aš suvokiau, kad visas tas minutes, kol turėjau malonų užsiėmimą aš nei sykio nesujudėjau daugiau nei to reikalavo mano mašinalūs veiksmai. Akys buvo nukrypę į vartus, už kurių Skapo gatvė. ne. aš spoksojau ne į juos. mano akys sekė maišelį. paprastą, vėjo gainiojamą maišelį. Jergutėliau. Lietuviškos grožybės.