"Meilė, galvojo ji, turi atsirasti ūmai, su žaibais ir perkūnais, nukristi kaip uraganas iš dangaus, supurtyti visą būvį, sumaigyti valias kaip lapus ir įstumti širdis į prarają. Ji nežinojo, kad ant plokščių namų stogų lietus daro ežerus, kai nutekamieji vamzdžiai užsikemša, ir taip, nenujausdama pavojaus, gyveno tol, kol staiga sienoje prasivėrė plyšys."
Gustave Flaubert "Madame Bovary"