netikėtai įsijungiančių dainų inspiruotas įrašas

Kalėdinių žiburėlių, rytinės-popietinės kavos, susitikimų, lempučių kabinimo, praktikos, susitaikymo metas. Ir visko būtent tiek, kad kašikais nešk. kai po savaitės praleistos ramybėj-ramybėj čia sugrįžau, tai į galvą stipriai trenkė Kalėdinė nuotaika. Tokia dar neužpildyta, su daug laisvės mano mintims ir improvizacijoms. O ir ta praktika tokia pati - su daug laisvės. ir mintimis, 'o gal visai ir įdomu'. O visa kita - tai tokia vakarėlių-pasimatymų-pokalbių virtinė, kuri panašu taip ir tęsis iki pat fejerverkais nuspalvintos nakties (o gal ir ilgiau, jeigu sesija rankų nesuriš). kažkaip labai daug norėjosi papasakoti, kai pradėjau rašyti šitą įrašą, o dabar taip aptingau, kad jokios temos liesti nesinori. dar tokia-kažkokia daina čia netikėtai įsijungė -

- kažkaip moteriškais šeštadieniais šokti ant lovų, netikėtai į miestus išeiti, tinkanti.

nors norėjau papasakoti istoriją apie šią - 

kai (beveik?) girti, su senu draugu šokat, abejotinų žvilgsnių sekami, ir jis kalba... sąmonės srautas sukasi ir lenda į mano ausis. kai jis sako, kad "visi tiki laime, o kodėl? mes labai silpni, kad ir kiek sykių gynėm savo tvirtybę..." paskui grįžti į namus, darsyk įsijungi šitą dainą ir abejoji visais kada nors ištartais žodžiais. ne kitų. o savo. kad ir kiek bėgame nuo savo abejonių jos visuomet bus įsikibusius bent į vieną iš venų, kol galiausiai pradurs ir atskies kraują, maišysis su juo, keisis vietomis... 

et, bet čia kelių savaičių senumo istorija, todėl dabar galvoj ne tai.

dabar - žiburėliai (įvairiausi-visokiausi: ir Kalėdiniai, ir tie spindintys ant eglučių, ir langus puošiantys, ir širdį)

Romas Daugirdas rašė: "Užkims erotiški pavasariai", o kol dar neužkimo ir kol dar ne pavasariai, tai gyvenkim erotiškoj žiemoj, su nežinia kodėl, keistų asociacijų apipintomis dainomis - 

---