nepastatytų pilių pamatuose guliu.
oro balionai, dangų suplėšę,
kyla aukštyn,
Beatričė juos kviečia...
rūko nudraskytas rytas,
sieloj audžia nuodėmių gijas.
nemigos išprievartautos akys
miesto dulkėse ieško tik tavęs.
ties skaistykla užstrigus kankinuos:
tavo dienos šviesesnės nei mano-
mano naktys tamsesnės nei tavo.
išaušta dar vienas baltas rytas,
iš lūpų sklinda malda-
šeši šimtai pirma diena...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą