mano košmarai kankina kitus.
kartais jaučiu-
garsiai dega mano vidus.
čia...
tik tabako kvapas,
aitri tiesa,
alaus bokalas,
bet aš ir vėl maža.
dabar aš ten,
kur upės gydo,
kur kartų žodį
vynas plukdo.
o verkiančios rasos
rudenio žoles bučiuoja,
tavo balzganos akys sapnuose klajoja.
sėdžiu aš pievoj,
tyliai šachmatus dėlioju.
mano žaidimas,
be tavo taisyklių,
tokį košmarą
aš sau paliksiu.
tyliai aušta skausmingas ruduo,
dar vieni metai be to.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą