čia bedieviai asilai po medžiais šoka,
o aš sveriu gyvenimo tiesas.
svarstyklės genda, genda...
melagystes rodo.
kaip grynakraujis liūtas, tu kamuojiesi narve,
o aš lyg kanarėlė,
nugraužus stipinus, skraidau ore.
sau vietos nerandu...
tokios gal jau ir nebėra?
bet jūs visi, bedieviai asilai,
rikiuojate, matuojate
mano gyvenimo dienas.
o aš viena,
tik aš viena žinau,
kiek dar giedosiu vienišas giesmes.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą