viskas sukasi ir cirkuliuoja. Niekaip nepajėgiu suprasti kaip mane tai veikia. Niekaip. Kiek tikrovės, o kiek fantazijos? Kur prasideda baimės ir baigiasi norai? Ir šiaip, ar tai yra skirtis? Kur dingsta ir iš kur netikėtai atsiranda liūdesys? Ir kodėl reikia tapti tokia, kai užsidarai savo kambary?
ir dar viskas taip aitru. čia pat. godžiai smaugianti, nuodijanti ir dusinanti pilnatis. lietaus lašai it peiliai smingantys širdin. Ir kaip švininiai debesys kamuoja saulę, taip mano mintys smaugia mano laisvę. Aš čia, bet ir kažkur tenai. Aš su visais, bet ir čia - viena. Aš išeinu. Pareinu. Išeinu. Pareinu. Man skauda, man gelia, man gera. Man skauda, man gelia, man gera. Man skauda... Man reikia. O gal ne? Aš noriu būti. Bet kur? O gal greičiau su kuo? Ir klausimai kasnakt man rėžiasi akyse. ir tiek milijonų žodžių aš turiu savy, kiek milijonų žodžių aš nesugebu parašyt. Ir poezija. Klaiki boba, kurios visą gyvenimą nekenčiau, vis dažniau mane pati suranda. O gal gerai, nors gal ir ne. Bet ar svarbu? Pragėrus sielą susirinkčiau meilės trupinėlius ir širdį tau padovanočiau. Žinokis, kiek košmarų susapnuota. Žinokis, kiek vyno dėl tavęs. Žinokis kiek vyrų be tavęs. Žinokis. Nors kas iš to. Tai bet kokiu atveju tik TU. O kas gi man? Man čia - gyvenime yra kita vieta. Kita diena. Kita kurčia daina. O aplink širdį rangosi žaltys ir piktą kėslą primena kasryt. Ir taip baisu, baisu, baisu, nes aš žinau, bet nuolat vis tiek tai padarau. Vis tiek taip pat, kartu, klimpstu ir pasiduodu.
ir čia tabaku kvepia. ir dar daug kvapų man pinas palei smilkinius, bet vieno nebėra ir gal gerai. Kiekvieną kartą atsiradęs, išvesti iš proto gali.
nes būna - skauda siela, bet neskauda kūno. Ir būna - kiekviena diena prasideda ir kiekvienas vakaras baigias tavimi.
tik kiek kitaip.
ir tas ruduo, taip čaižo, plaka, muša, skriaudžia, kad noris verkti.
o kita vertus - nieko blogo kaip ir nenutiko. tik tu gyvenime man nuolat vaidenies.
ir nieko blogo, jau seniai pripratus aš esu.
tik taip nutinka, kai turi tiek daug svaiginančių dienų, ateina laikas prisimint tave.
liūdesį, lipk lauk iš mano dūšios.
leisk šypsotis man toliau.