daug baltų kaspinų mergaičių plaukuose. kardeliai žydi troleibusuose. kvepia ką tik atsuktais rašalo buteliukais... tik tas vėjas, iš rugsėjo užančio išlindęs, taršo nuotaikas, šukuosenas ir lietų... vasara nuvilnijo taip greitai, kad net paskutinis įrašas taip seniai paliktas...
ir dabar aš galėčiau papasakoti apie tai, kaip mes buvom festivalyje, kaip ten šokom, kaip ten gėrėm, kalbėjom ar kaip keliavom atgal (tiesa, tranzuojant namų link buvo labai panašus oras...)
aš galėčiau papasakoti kokie šūdžiai yra VGTU bendrabučių valdytojai, kokie jie lochai ir kaip aš spirčiau jiems į klyną, kaip mes galiausiai per vieną dieną išsikraustėm iš saulėtekio, kaip liūdnai paskutinį kartą stovėjau balkone, kaip M. brolis mus vežė į naują butą, o aš tyliai sėdėjau apsikabinus Ryčkos akvariumą ir mėginau šypsotis
galėčiau papasakoti ir apie tai kokius keistus butiokus turėjom pirmas dvi savaites, kokie keisti žmonės parvažiuoja iš tos pinigų kalyklos Anglijos;
dar galėčiau pasakoti ir apie kitus butiokus;
dar papasakočiau apie tai, kaip buvom elektroninės muzikos jaukiame feste, prisigėrėm, o ryte klausėm dinamikos, gėrėm šampaną ir leidom sau pamiršti, kad sekmadieniais reikia galvot apie išvažiavimus
taip pat galėčiau aprašyti kaip mes išlydėjom J. oi kaip stipriai išlydėjom...;
kaip buvau Kiškiuose;
arba kaip simboliškai uždarėm vasaros sezoną ant vandens, besitaškydami irklais, ragaudami dainavą , o vakarą skaidrindami gitaros akordais laužo ir žvakių šviesoj, šokiais, keistais pokalbiais ir sužeistomis kojomis
1.
2.
visko buvo tiek, kad reikėtų atskiro blogo šiai vasarai aprašyti.
nežinau tikslios priežasties, bet kartais man atrodo, kad aš piktybiškai ignoravau šią svetainę, vengdama keistų ir detalių vasaros aprašymų. nes gi svarbiausi dalykai lieka galvoje, kaip ir visa ši vasara.
ir šiandien pirma diena VGTU. trinsim kampus su architektais ir ieškosim gyvenimo prasmės naujose studijose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą