Om nom nom nom nommm..... taip gardžiuojuosi atostogomis. Filmai, serialai, knygos, draugai, sniegas, kakava... Viskas, apie ką mano širdis svajojo bene sunkiausios sesijos metu. Tiesa, sunkiausios. Ir tikrai nežinau kodėl ji man tokia atrodė, nes mokslo atžvilgiu, tai buvo gal net pati lengviausia, bet šį sykį mano psichologinė būsena, buvo prasčiausiai kontroliuojama, lyginant su visomis išgyventomis sesijomis. Bet jau ramu. Ir jau savaitė kaip ramu. Ir viskas praėjo ganėtinai gerai. O dabar jaukūs vakarai, su nosį kutenančiais smilkalais. Maloniomis melodijomis. Ir šiek tiek nihilistiškai, paklaikusiai ir stipriai rytietiškai nyrant su Jurga Ivanauskaite į magiškus klodus. Laiku ir vietoj atradau šią knygą.
"Aš užsimerkiau. Durys vėrėsi: vienos po kitų, vienos po kitų, tamsoje girdėjosi tik basų kojų trepsėjimas - tai per marmurines grindis, tai per plūktinę aslą. Prieš nugrimzdama į didįjį miegą, aš norėčiau išgirsti drugelio klyksmą, o taip Džimai Morisonai... Dievas Dionisas nuo manęs nusisuko ir užsidengė savo dviveidę galvą alyvmedžio šakelėmis." [J.I.]
kad jau apie tai prabilom, visai svarstau ryt nusipirkti viskio. juk penktadienis.
ir kol kas viskas sklandžiai ir aiškiai, it kubiko rubikas, sudėliota. Tik nesumaišykit spalvų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą